- trepkus
- trèpkus sm. (2) NdŽ, DŽ1 šnek. 1. kas daug trepsi vietoje, nieko greitai nepadaro, lėtadarbis: Toks trèpkus, aš pati padirbu, nežiūrau jo KzR. Su juo nepasiskubysi, jis toks trèpkus Snt. Tas vyrukas toks trèpkus, iš jo niekas neišeina Alk. Ką toks trèpkus valios su mum eit?! Vlkv. 2. Plv kas nerimsta vietoje, judrus žmogus ar gyvulys: Tai trèpkus: šokinėja ir šokinėja Pžrl. Kaip koks trèpkus: trepsi ir trepsi, ar negalí atsisėst? Žvr. Toks trepkùtis: bėga bėga visur Snt. Pririšk tą trèpkų [arklį] prie stulpo, jis nepastovi vietoj VšR.
Dictionary of the Lithuanian Language.